Antradienis, sausio 31 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis įvedama prievolė visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti pasitelkus profesionalų psichologą ir tik specialiose patalpose, bei siūlo jas svarstyti neeilinėje Seimo sesijoje ypatingos skubos tvarka.
Nesiliaujančios smurto prieš vaikus tragedijos viena po kitos atskleidžia šiurpią tikrovę, kad kankinami, luošinami, žudomi vaikai lieka neišklausyti, nes teisėsauga jų apklausas atlieka neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais. Dėl nekokybiškų apklausų ikiteisminiai tyrimai neretai nutraukiami, o smurtautojai išvengia pelnytos bausmės.
Nukentėjusių nepilnamečių skaičius kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų net 489 buvo nutraukti, teismui perduoti 346.
Privalomas psichologas vaikų apklausose padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir išvengti lemtingų klaidų. Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį. Tokių patalpų šalyje šiuo metu yra 46.
Pataisomis taip įtvirtinama prievolė nepilnamečių apklausas stebėti vaiko teisių apsaugos specialistui, kad būtų apginti vaiko interesai.
Iki šiol psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimas nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose nebuvo privalomas. Praėjusią savaitę nužudyto mažamečio iš Kėdainių ikiteisminiame tyrime profesionali vaiko apklausa taip ir nebuvo atlikta.
Psichologų ar kitų ekspertų dalyvavimas nepilnamečių apklausose yra praktikuojamas daugelyje Europos Sąjungos valstybių – Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir kitose.
Neeilinėje Seimo sesijoje taip pat bus svarstomos Prezidentės pateiktos kitos įstatymų iniciatyvos, kurios padės užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, padidins tėvų ir institucijų atsakomybę, paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus.
Išaiškėjus įvykiui, kai nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdžių salėje visų proceso dalyvių akivaizdoje teisėjai pakartotinai apklausė nukentėjusįjį vaiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus sudarė trijų teisėjų komisiją situacijai operatyviai ištirti.
„Mažamečiai yra vieni jautriausių teismuose apklausiamų liudytojų. Jų apklausai taikomi specialūs reikalavimai. Teisėjai ir teismo psichologai turi atjausti mažuosius ir siekti apsaugoti juos nuo nemalonių išgyvenimų teismo posėdžių salėje. Kaip šiuo atveju vyko teismo posėdis, ar buvo laikomasi įstatyme numatyto vaiko apklausos reglamentavimo, atsakys tikslinis patikrinimas“, – teigia patikrinimą inicijavęs R. Norkus.
Tikslinį teisėjų veiksmų patikrinimą atliksiančios komisijos pirmininku paskirtas LAT teisėjas Gintaras Goda. Kiti jos nariai – LAT teisėjai Janina Stripeikienė ir Eligijus Gladutis.
Teismai, stengdamiesi sumažinti neigiamą teisinių procedūrų poveikį nepilnamečiui, savo iniciatyva teismuose kuria vaikui draugiškus apklausų kambarius. Pernai juose penki teismų psichologai pagalbą suteikė vidutiniškai 500 nepilnamečių.
Tėvai, kurie ruošiasi skirtis, arba nusprendė gyventi atskirai, vienas iš pagrindinių rūpesčių gali būti, kuris iš tėvų įgis vaiko globos teisę. Vis daugiau fiksuojama atvejų, kad tėvai renkasi bendr1 abiejų tėvų vaiko priežiūrą, vietoj to, kad vienas iš tėvų kovotų dėl priteistos vaiko globos. Jei tėvai gali sutarti, ir kartu priimti sprendimus, kas liečia jų vaiką, bendras auklėjimas gali būti geriausias sprendimas abiems tėvams, kuris leistų abiems tėvams dalyvauti vaiko gyvenime.
Skirtumas tarp bendro auklėjimo ir vieno tėvo globos
Jei globa teismo sprendimu yra skiriama vienam iš tėvų, ji/s įgyja išskirtinę fizinę ir teisinę bendro vaiko globą. Tėvas, kuriam yra priteista vaiko globa, dažniausiai turi daugiau galimybių daryti sprendimus, kaip auklėti vaiką, nes turi galimybę kontroliuoti ir priimti sprendimus dėl kasdieninių vaiko reikalų. Tokia galimybė yra įprasta tokiu atveju, kai tėvai gyvena atskirai, dažnai nebendrauja, nesutaria, arba vienas iš tėvų yra laikomas netinkamu auklėti vaiką. Vieno tėvo globa reiškia, kad vaikas daugiausiai laiko praleidžia su tėvu, kuriam priteista vaiko globa, tačiau teismo sprendimu yra sudaromi grafikai, kaip ir kada kitas tėvas gali matytis su vaiku.
Nuo kitų metų kovo 1 d. nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys įgis daugiau teisių. Nukentėjusieji gaus daugiau informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, taip pat kiekvienu atveju bus vertinama, ar jis neturi specialių apsaugos poreikių, o iš įkalinimo įstaigos į laisvę išleidžiant nuteistąjį, nukentėjusiajam jo pageidavimu bus išaiškinta apie galimybę jam taikyti apsaugos priemones.
Tokios Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą šiandien buvo priimtos Seime.
„Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse nuo nusikaltimų nukentėję asmenys turėtų tas pačias būtiniausias teises. Tikiuosi, kad atlikdami ikiteisminius tyrimus Lietuvos pareigūnai daugiau dėmesio skirs nukentėjusiesiems“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus. Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso, ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybes. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko– tėvų tarpusavio santykių ir pan. įvertinimas.
Atlikus įvertinimą užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus. Atsakymai pagrindžiami ir formuluojamos rekomendacijos. Įvertinimo metu taikomi psichologiniai metodai: interviu, stebėjimas, standartizuoti psichologiniai testai (ypač, jeigu papildomai reikia įvertinti vaiko ar tėvų psichosocialinį funkcionavimą ar pažintinius gebėjimus), mokslinės literatūros analizė, kt.
Dėkojame Jums už dalyvavimą apklausoje "Požiūrio į teisėsaugos institucijas ir asmenybinių charakteristikų sąsajos". Jūsų atsakymai pasitarnaus naujos metodikos adaptacijai bei pritaikymui darbe su įstatymų pažeidėjais.
Šiandien Vyriausybės pasitarime apsvarstytas Teisingumo ministerijos parengtas Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos projektas, kuriame pateikti pasiūlymai sudarys galimybes plačiau ir efektyviau taikyti mediacijos procedūras.
Vyriausybei apsvarsčius šią koncepciją, Teisingumo ministerija pradės rengti teisės aktų pakeitimus, būtinus taikinamojo tarpininkavimo plėtrai.
„Nors mediacijos procedūra civiliniuose ginčuose yra įteisinta nuo 2008 m., tačiau iš tiesų taikinamasis tarpininkavimas naudojamas retai. Kai kada žmonės net nieko nėra girdėję apie tokį ginčų sprendimo būdą, kuris ne tik leidžia sutaupyti bylinėjimosi išlaidas, bet ir atkurti socialinę taiką tarp šalių. Todėl nuspręsta imtis ryžtingų sprendimų, kurie padės Vakaruose populiariam mediacijos institutui įsitvirtinti Lietuvoje“, - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Siekiant užtikrinti kvalifikuotų mediacijos paslaugų teikimą, siūloma nustatyti papildomus reikalavimus mediacijos paslaugų teikimui, reglamentuoti mediatorių sąrašo sudarymą Mediacijos paslaugas, kurios būtų teikiamos valstybės organizuojamuose projektuose ar apmokamos iš valstybės lėšų, galėtų teikti tik tie asmenys, kurie bus įrašyti į mediatorių sąrašą.
Koncepcijos projekte siūloma nustatyti privalomą mediaciją tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu. Siūloma nustatyti privalomą mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena (pavyzdžiui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), ginčuose dėl nedidelių sumų (neviršijančių 1500 eurų).
Tam tikrais atvejais, kai yra taikaus ginčo sprendimo tikimybė, nukreipti šalis spręsti ginčą privalomos mediacijos būdu galėtų teisėjai, taip pat privaloma mediacija civilinių bylų atveju galėtų būti taikoma dalyje bylų, kuriose teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Privaloma mediacija būtų ir baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose privataus kaltinimo tvarka. Kitose bylose ši procedūra galėtų būti taikoma, tik jeigu būtų visos šios sąlygos: su tuo sutinka nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis, kai kaltininkas pripažįsta kaltę ir kai yra aiškios nusikalstamos veikos aplinkybės.
Kai kuriose baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, nusikaltimai žmogaus gyvybei, žmoniškumui ir karo nusikaltimai) mediaciją taikyti būtų neleidžiama. Mediacija būtų galima ir po nuosprendžio priėmimo.
Taip pat siūloma taikinamąjį tarpininkavimą taikyti ir administraciniuose ginčuose. Mediacija būtų taikoma nagrinėjant ginčus administracinių ginčų komisijose, taip pat teismuose.
„Šioje koncepcijoje pateikti mediacijos plėtros pasiūlymai turėtų būti įgyvendinami atskirais etapais, vykdant tam tikrus bandomuosius projektus ir siekiant kurti gerąją praktiką. Iš pradžių privaloma mediacija galėtų būti nustatoma, pavyzdžiui, šeimos bylose, vėliau, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, kitose bylose“, - sako J. Bernatonis.
Antradienis, sausio 31 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis įvedama prievolė visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti pasitelkus profesionalų psichologą ir tik specialiose patalpose, bei siūlo jas svarstyti neeilinėje Seimo sesijoje ypatingos skubos tvarka.
Išaiškėjus įvykiui, kai nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdžių salėje visų proceso dalyvių akivaizdoje teisėjai pakartotinai apklausė nukentėjusįjį vaiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus sudarė trijų teisėjų komisiją situacijai operatyviai ištirti.
Tėvai, kurie ruošiasi skirtis, arba nusprendė gyventi atskirai, vienas iš pagrindinių rūpesčių gali būti, kuris iš tėvų įgis vaiko globos teisę. Vis daugiau fiksuojama atvejų, kad tėvai renkasi bendr1 abiejų tėvų vaiko priežiūrą, vietoj to, kad vienas iš tėvų kovotų dėl priteistos vaiko globos. Jei tėvai gali sutarti, ir kartu priimti sprendimus, kas liečia jų vaiką, bendras auklėjimas gali būti geriausias sprendimas abiems tėvams, kuris leistų abiems tėvams dalyvauti vaiko gyvenime.
