Straipsniai
Tiesės psichologai aiškinasi: Kodėl žmonės yra neištikimi?
Neištikimybės priežasčių supratimas, gali jums padėti išvengti skaudžių pasekmių.
Galima net neabejoti, jog Lietuvoje yra labai aukštas neištikimybę smerkiančių asmenų skaičius (kai kur šaltiniuose minima apie 75 procentai, bet greičiausiai skaičiai yra daug aukštesni, dargi atsižvelgiant į krikščioniškąsias tautos nuostatas). Nepaisant aukšto neištikimybės smerkiančiųjų procento (Amerikoje apie 90 procentų smerkia), tyrimai rodo, jog net 30-40% žmonių yra įsitraukę į neištikimybių liūną. Neištikimybė yra susijusi su tokiomis neigiamomis pasekmėmis kaip depresija, agresija artimoje aplinkoje, skyrybomis ar netgi savižudybėmis. Galvojant apie šias neigiamas pasekmes, naturaliai kyla klausimas - vis dėlto, kodėl žmonės yra neištikimi? Ir ar posakis "once a cheater, always a cheater" {vert.vieną kartą neištikimas, visada neištikimas} yra teisingas?
Liudytojų parodymų patikimumo vertinimas
Teisės psichologas nusikaltimų tyrimo procese – neįkainojamas pagalbininkas
Nusikaltimų tyrimo psichologija (angl. investigative psychology) yra teisės psichologijos šaka, kurioje siekiama psichologijos žinias (principus, teorijas, empirinius duomenis) pritaikyti kriminalinio tyrimo procese.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradėjus tirti liudytojų parodymus ir atlikus empirinius tyrimus paaiškėjo, kad liudytojo nuoširdumas dar negarantuoja tikslių parodymų arba kad įtaigūs klausimai sumažina liudytojų pasakojimo apie nusikalstamą įvykį tikslumą. Kaip į nusikaltimo tyrimo procesus ir technikas būtų galima integruoti psichologijos žinias, atsako Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektorė dr. Kristina Vanagaitė.
Nusikaltimo išaiškinimas yra sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, gerai, jeigu nusikaltimo įvykio vietoje atrandami pirštų antspaudai, priklausantys anksčiau teistam asmeniui. Tokių akivaizdžių įrodymų gali ir nebūti, bet gali būti liudytojas, kuris visa tai matė. Nusikaltimo tyrėjui kyla klausimas: kaip liudytojui padėti atkurti informaciją – pvz., kaip formuluoti klausimus, kad būtų galima išgauti kuo išsamesnį ir tikslesnį matyto užpuoliko apibūdinimą? Dar sudėtingiau, jeigu tas liudytojas yra vaikas ar asmuo, turintis protinę negalią. Kaip tokiems asmenims padėti prisiminti matytus įvykius ar žmones? Ir, be abejo, ne mažiau svarbus klausimas: ar galima tikėti jų pasakojimų tikslumu?
Teisės psichologas yra unikalus specialistas
Daugeliui žmonių, kurie susiduria su ekspertizės sąvoka, yra aišku, kad tai tam tikras procesas, kurio metu konkrečiam asmeniui, kuris turi specifinių žinių, yra skiriama atsakyti į teismo pateiktus klausimus, pateikti išvadą teismui. Tačiau dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė? Ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertizėje? Kuo skiriasi teisės, klinikinis psichologas ir psichiatras vertinant jų žinias ir įgūdžius atliekant psichologinę ekspertizę?
Aiškinant skirtumus pirmiausiai reikia apibrėžti pagrindines sąvokas:
Teismo psichologijos ekspertizė – „tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. Teismo psichologijos ekspertizė skiriama asmenims, kurių psichikos sveikata nekelia abejonių“ (http://www.infolex.lt/lite/ta/71679).
●Teismo psichiatrijos ekspertizė – „tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichiatrinių žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichiatras ekspertas atlieka turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte“ (https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.5E17ACC9B804).
E Žiobienė (2012, p. 2) teigia, jog „teismo psichologinės, teismo psichiatrinės ekspertizės baudžiamajame procese skiriamos visais atvejais, kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas).“ Autorė teigia, kad daugiausia yra skiriamos ekspertizės, kurios susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta. Tokio pobūdžio ekspertizių tikslas yra sužinoti daugiau apie nukentėjusiųjų individualias savybes, tokias kaip - galėjimas pasipriešinti įtariamajam, suprasti įvykio aplinkybes, kilusias psichines, psichologines pasekmes, padidintą polinkį meluoti, fantazuoti, nepilnamečių galėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose (Žiobienė, 2012).
Išvadų lentelė
LiPSA vasaros stovykla' 14 „Pažink Psichologijos Magiją“
LiPSA vasaros stovykla yra kasmet rugpjūčio pabaigoje vykstantis renginys, kuris sutraukia įvairiausius žmones…Joje dalyviai stovyklauja, mėgaujasi paskutinėmis vasaros dienomis, įdomiai leidžia laiką gilindamiesi į psichologiją, dalyvaudami seminaruose su profesionaliais lektoriais ir susipažįsta su naujais žmonėmis bei kolegomis.
Stovyklos tikslas – padėti pamatyti kitokią psichologijos pusę. Stovykla kasmet turi naują temą, šiemet ji yra „Pažink psichologijos magiją!“. Tad pakuokis daiktus ir pasiimk teigiamas emocijas, kurių tikrai prireiks LiPSA vasaros stovykloje!
STOVYKLOS DIENOTVARKĖ - (skaityti toliau)
Jaunuolių įkalinimas pagal suaugusiųjų teisės pažeidėjų tvarką JAV
Šiame video labai aiškiai įvardijamos problemos, jog jaunuolius nuteisus ir nusiuntus į pataisos įstaigas, jų vėlesnių nusilatimų tikimybė ryškiai išauga. Nepamirštama paminėti, jog atskyrus asmenį 23 valandoms, nuo tiesioginės saulės šviesos, socialinių kontaktų, stipriai pažeidžiama psichika, ir labai greitai, ir lengvai vystosi psichologiniai asmenybės pakitimai, jau nekalbant apie psichikos ligas, kaip klinikinę depresiją, paranoją, šizoidinius sutrikimus.
Teisės psichologas teismo procese reikalingas tam, kad galėtų įvertinti visus faktorius ir pasakyti, jog teisminio proceso bei reabilitacijos, resocializacijos sąlygos gali duoti nelauktų rezultatų, ir duodi rekomendacijas, kaip elgtis, norint pasiekti pozityvių rezultatų teisės pažeidėjo gyvenime, bei bendruomenės į kurią ji/s grįš po bausmės atlikimo.
Tei-Psi-Ko tikslai
Tikslai:
Teikti mokamas paslaugas advokatams, prokurorams, teisėjams, valstybinėms institucijoms, visuomenės atstovams;
Susieti:
Teismo psichologijos ekspertus;
Teisės psichologijos specialistus;
Psichologijos profesionalus;
Lietuvos Universitetų teisės psichologijos studentus;
turėti teisės psichologijos naujienas vienoje vietoje
turėti prieinamą biblioteką teisės psichologijos klausimais (referevimo sritį)
Uždaviniai:
Rengti informacinius pranešimus spaudai;
Informuoti teismus apie teisės psichologo galimybes;
Informuoti advokatų kontoras apie teisės psichologo galimybes;
Informuoti prokuratūras apie teisės psichologo galimybes;
Plėsti visuomenės suvokimą apie teisės psichologijos specialistų paslaugų spektrą;
Pagal galimybes kelti kvalfikaciją:
Rengti žinių plėtimo kursus,
Dalyvauti rengiamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose.
Megzti bendradarbiavimo santykius su užsienio panašaus profilio organizacijomis
Skatinti bendraminčių grupes(Diskusijas perkeliant į Forumus).