Straipsniai
Poveikis liudytojui vykdant jo apklausą
Nori būti labiau socialus - pradėk kramtyti gumą.
Mes net nejučia formuojame žmogaus tapatybę. Video keliami klausimai yra labai rinktiniai, nes norima sukelti socialinį disonansą. Žmogaus protas geba kelti ir atsakyti į tokius klausimus milisekundžių laiko intervalais. Todėl priskirti būdo bruožus, asmens savybes pagal tai kaip žmogus elgiasi, ką apsirengęs galima labai greitai. Vieni mokslininkai yra atradę, jog žmogus per 5 s. iš atsitiktinių žmonių gali nuspręsti su kuriais gali būti draugais, su kuriais niekada nebendraus, ir netgi išsirinkti sau sutuoktinį. Žinoma, tokiuose tyrimuose yra nemaža paklaida, tačiau 63% (šiame video rodo 73%), jog žmonės vertina tai, kaip visuomenei priimtiną, arba "bendruomeninio proto" pasirinkimą.
Įdomu būtų padiskutuoti ir išsiaiškinti, kas lemia tokio "bendruomeninio proto" formavimąsi. Ar galima remtis vien tik C.G.Jungo teorija? Galbūt šiuolaikinę visuomenę labiausiai įtakoja media?
Teisės psichologų teikiamos paslaugos
Veiklą vykdome visoje Lietuvoje.
Jei turite klausimų, ar manote, kad galime jums padėti -skambinkite +370 672 63371 arba rašykite mums: info@teipsiko.lt
![]() |
|
Teisės psichologai padeda advokatams:
|
![]() |
Teisės psichologai dirba su teisėtvarkos institucijomis:
|
|
![]() |
Teisės psichologai dirba visuomenei:
|
Vaikų piešinių paslaptys
Piešinys tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Interpretuojant vaikučio piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą ir apie psichologines problemas. Piešiant plėtojasi psichomotoriniai, sensomotoriniai, kalbiniai įgūdžiai, pasaulio pažinimas, savivoka. Piešimas viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos. Su vaikais dirbantys specialistai vis dažniau pasitelkia meno terapiją. Šiuo atveju kalbėsiu apie dailės terapiją, aptarsiu vaikų piešinius, jų naudojamas spalvas, formas ir atskleisiu ką jie reiškia, ką mums atskleidžia vaikų piešiniai.
Piešti patinka visiems vaikams. O piešia jie tai, ką mato aplinkui, ką myli, apie ką svajoja. Todėl kiekvieno vaiko piešinys, pasak psichologų, projektyvus, t. y. atspindintis vaiko vidinį pasaulį, jo išgyvenimus.
Būsimi teisės psichologai Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje – žvilgsnis iš arčiau
2014 balandžio 16 d. Mykolo Romerio universiteto Socialinių technologijų fakulteto teisės psichologijos studijų programos studentų grupė – asmenys, studijuojantys penitencinės psichologijos kursą – lankėsi Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Studentai domėjosi įstaigos Psichologinės tarnybos ir kitų tarnybų specialistų darbu, vykdomomis socialinės reabilitacijos metodikomis, bendravimo su nuteistaisiais specifika.
Būsimi psichologai turėjo galimybę pamatyti „savo akimis“ laisvės atėmimo vietą, bausmės atlikimo sąlygas, pabendrauti su pačiais klientais, 2-ojoje valdyboje bausmę atliekančiais nuteistaisiais, iš jų pačių išgirsti apie psichologinės pagalbos poreikį laisvės atėmimo vietoje, esamas problemas.
Mykolo Romerio universiteto Socialinių technologijų fakulteto (buvusio Socialinės politikos fakulteto) studentai įstaigoje lankosi jau antrąjį kartą. Šiemet studentų grupė atvyko skaityti pranešimą apie streso valdymą, kurio įdėmiai klausėsi tiek nuteistųjų grupė, tiek pataisos darbuotojai.
Šis studentų vizitas – tai viena iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasirašytoje sutartyje su Mykolo Romerio universitetu numatytų bendradarbiavimo formų.
Ekspertizės reglamentavimas Baudžiamojo Proceso Kodekse
Smurto prieš moterį ir jo psichologinių pasekmių įvertinimas
Visų pirma, nei CK nei BK nėra kalbama apie smurtą grynai prieš moterį. Taip pat, pažiūrėjau tą įstatymą prieš smurtą artimoje aplinkoje. Ten rašo, kad pvz., Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį <...>. Tai kažkaip ir nesigauna pritaikyt ir šiame įstatyme prezentacijos, nebent kažkaip pritempiant, kad užfiksuot fizinį smurtą galima lengviau, nes tai matoma plika akimi, o psichologinio smurto plika akimi nepamatysi ir čia reikėtų teisės psichologų, bet nzn kaip čia ta mintis.. Dar prisengtuke prisegu ir straipsnius iš CK, kuriuos išrinkau iš Justickio atsiųsto failo praeitą semestrą. Ten šiek tiek bandžiau klausimus parašyt keletui, bet labai nedaug, po to palengva vis bandysiu prirašyt. Palikau ir jo komentarus.


